patristi

patrìsti intr. 1. Tv, Kl susirgti pasiutimo liga: Patrìso šuo Jn. Jau tas šuo, musėk, patrìsęs yr: uodegą pabrukęs bėga NmŽ. ^ Bijok tu ano kaip patrìsusio šunies Žv. 2. išeiti iš proto, išprotėti: Ans patrìstum besijuokdamas iš to žodžio J. Ko nepatrisote betrasiodamos prie anų J. 3. Kt, Knt įsigeisti patino (apie pateles), pakilti: Kalė yr patrìsusi Štk. Ta mūsoji ožka yra patrìsusi, vesk aną pri ožio Pug. 4. prijunkti, prisirišti: Vaikiukas čystai patriso prie mergelės, negal nudrausti, atskirti nuo viens kito J. 5. įniršti, įdūkti, pašėlti: Girtas patrìsęs mušas, t. y. patrakęs J. | part. praet. Kin smarkus, pašėlęs, padūkęs, bjaurus: Tie vaikai yra patrìsę Sg. Nebūk patrìsęs, nedaryk mums iškados Vvr. 6. imti, įnikti smarkiai ką daryti: Tu šią naktį čystai triste patrisái kulties, kad negal nudrausti, t. y. patrakai J. Apsiūkė, patrìso bitys kąsti Šv. Ir patrìso vaikai riešutauti Lnk. 7. praet. stebėjimuisi, nustebimui, nepritarimui nusakyti: Ar patrisai? K. Būg (Kv). Liaukiatės, vaikai, a jau patrìsot? Vvr. | part. praet. nepaprastas, keliantis nuostabą: Tokia patrìsusi mergelka: visiems atneša saldainių Šv. Patrìsusi valia, t. y. kad nė kokios valios nėr, vis dirbti reik J.

patrìsusiai adv. labai, nepaprastai: Gražus patrìsusiai kunigas, tik neįsakus Šv.

8. ppr. imper. sakoma nebenorint kreipti į ką dėmesio, norint nusikratyti kuo: E, tepatriñsie! Vn. Tegu patriñsa, parduosu, i gan Šv. | refl.: Tau tinka [mergina] – tu patrìskis! Šv.

◊ kaĩp patrìsęs labai smarkiai (ką daro): Ko bėgi kaĩp patrìsęs Prk. Lesa paukščiai kaĩp patrìsę uogas Šv.

\ tristi; atitristi; įtristi; patristi